savabaudis

savabaũdis, -ė adj., smob. (2) NdŽ 1. Sv savavalis: Savabaudis padarys, ne kaip tu norėsi, bet kaip jam patiks Slk. Juk tai jis, savabaudis, akižada, priežastis karo ir visų mūsų iš to kylančių nelaimių ir nuostolių Vaižg. 2. savarankis, savarankiškas: Jis toks savabaũdis, kad nelabai su kuo nori skaitytis Rk. Mano darbo objektas buvo nepriklausoma, savabaudė Lietuva Vaižg.